Įprastos skulptūrų ir ornamentų vaizdingose vietose medžiagos yra nerūdijantis plienas, akmuo, stiklo pluoštas ir varis. Dėl skirtingų fizinių savybių ir estetinės išraiškos šios medžiagos plačiai naudojamos įvairių stilių ir funkcijų kraštovaizdžio aplinkoje.
1. Nerūdijantis plienas (ypač veidrodinis{1}}nerūdijantis plienas)
Savybės: Atsparus korozijai-, UV-atsparus, atsparus rūdims- ir labai atspindi po poliravimo, todėl jis sąveikauja su natūralia šviesa ir šešėliais, suteikia šiuolaikišką pojūtį ir meninę įtampą.
Taikomi scenarijai: miesto aikštės, komerciniai kiemai, modernūs sodai. Veidrodžio efektas gali atspindėti dangų ir augmeniją, padidindamas erdvinį išplėtimą.
Reprezentacinės formos: veidrodiniai{0}}elniai, abstrakčios geometrinės skulptūros, populiarios nuotraukų vietos.
Privalumai: ilgas tarnavimo laikas, mažai priežiūros, stiprus vizualinis poveikis.
2. Natūralus akmuo (pvz., mėlynasis akmuo, granitas ir baltas marmuras)
Savybės: kieta tekstūra, stiprus atsparumas oro sąlygoms, pasižymintis kaimiška ir gilia menine kokybe, tinkama išreikšti tradicinius kultūros vaizdus.
Įprasti tipai:
Mėlynasis akmuo: gilios, raminančios spalvos, dažnai naudojamas antikvariniams architektūros komponentams ir dekoratyviniams daiktams, tokiems kaip akmeniniai liūtai ir jaučiai.
Granitas: -atsparus nusidėvėjimui ir oro sąlygoms-, vienas iš dažniausiai lauke naudojamų drožinių akmenų.
Baltasis marmuras: grynai baltas ir subtilus, dažnai naudojamas aukščiausios klasės{0}}skulptūroms, pvz., Guanyin statuloms ir vienaragiams, pabrėžiant kilnią estetiką.
Tinkami scenarijai: klasikiniai sodai, vaizdingos šventyklos vietos, kultūros paminklai.
Privalumai: Patvarūs, didelės meninės vertės, kai kurie kūriniai gali tapti kultūros reliktais.